I dalies komedija, kuri baigiasi blogai, arba drama su laiminga pabaiga.
Žaisminga ir ekstravagantiška XIX a. pjesė - pasaka „Fantazijus“, kurią autorius pavadino blogai pasibaigiančia komedija, arba drama su laiminga pabaiga, scenoje suskamba šiuolaikiškai: kūrybinė komanda į pjesės turinį žvelgia šių dienų jauno žmogaus žvilgsniu, ieško kūrybingo santykio su specifine kūrinio kalba. Spektaklyje skamba grupės „Kabloonak“ gyvai atliekama muzika, kurią papildo kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio aranžuotės. Režisierė Gabrielė Tuminaitė kartu su choreografu Raidu Petrausku spektaklį praturtina „Vogue“ šokio stiliaus elementais.
Pjesė prasideda karalystės juokdario mirtimi ir tuo pačiu metu keliama vestuvių puota, bandant išvengti karo su kita karalyste. Atstumtas ir kreditorių persekiojamas Fantazijus (aktoriai Martynas Nedzinskas ir Tomas Rinkūnas) atsitiktinumo dėka tampa karaliaus juokdariu ir taip pakeičia karalystės likimą. „Fantazijaus“ siužetas primena pasaką: princesė (aktorė Miglė Polikevičiūtė) turi tekėti už jai paskirto princo, sutinka Fantazijų – žavų, bet neturtingą ir nekilmingą miestietį. Pjesės veikėjai persirenginėja, keičiasi vaidmenimis, nuolat patenka į komiškų nesusipratimų situacijas. Tačiau už šio pasakiško paviršiaus glūdi universalios žmogiškos tiesos, laikui nepavaldi išmintis.
Gabrielės Tuminaitės „Fantazijus“ gimė netradicinėje erdvėje, teatro dekoracijų sandėliuose, todėl scenoje justi laisvės, lengvumo ir improvizacijos dvasia. Spektaklis skirtas jaunam (nebūtinai amžiumi, svarbiau – dvasia) žmogui. Fantazijus – bastūnas, kuris negali ir nenori priklausyti „normai“, kuris visada bus „kitas“: neprisitaikantis, atstumtas, nuvertintas, nesuprastas, kitoks. Fantazijus – juokdarys, iš kurio minčių galima ir juoktis, bet kurios įstringa, „nusėda“ galvose. Fantazijus – tai kažkas, kas neegzistuoja, tam tikra fikcija, kuri sujudina nusistovėjusius, užpelkėjusius gyvenimus. „Fantazijus“ – susitikimo šventė, kai tiesiog gera būti kartu, kalbėti, filosofuoti.
Spektaklio metu scenoje naudojami tabako gaminiai.
Žaisminga ir ekstravagantiška XIX a. pjesė - pasaka „Fantazijus“, kurią autorius pavadino blogai pasibaigiančia komedija, arba drama su laiminga pabaiga, scenoje suskamba šiuolaikiškai: kūrybinė komanda į pjesės turinį žvelgia šių dienų jauno žmogaus žvilgsniu, ieško kūrybingo santykio su specifine kūrinio kalba. Spektaklyje skamba grupės „Kabloonak“ gyvai atliekama muzika, kurią papildo kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio aranžuotės. Režisierė Gabrielė Tuminaitė kartu su choreografu Raidu Petrausku spektaklį praturtina „Vogue“ šokio stiliaus elementais.
Pjesė prasideda karalystės juokdario mirtimi ir tuo pačiu metu keliama vestuvių puota, bandant išvengti karo su kita karalyste. Atstumtas ir kreditorių persekiojamas Fantazijus (aktoriai Martynas Nedzinskas ir Tomas Rinkūnas) atsitiktinumo dėka tampa karaliaus juokdariu ir taip pakeičia karalystės likimą. „Fantazijaus“ siužetas primena pasaką: princesė (aktorė Miglė Polikevičiūtė) turi tekėti už jai paskirto princo, sutinka Fantazijų – žavų, bet neturtingą ir nekilmingą miestietį. Pjesės veikėjai persirenginėja, keičiasi vaidmenimis, nuolat patenka į komiškų nesusipratimų situacijas. Tačiau už šio pasakiško paviršiaus glūdi universalios žmogiškos tiesos, laikui nepavaldi išmintis.
Gabrielės Tuminaitės „Fantazijus“ gimė netradicinėje erdvėje, teatro dekoracijų sandėliuose, todėl scenoje justi laisvės, lengvumo ir improvizacijos dvasia. Spektaklis skirtas jaunam (nebūtinai amžiumi, svarbiau – dvasia) žmogui. Fantazijus – bastūnas, kuris negali ir nenori priklausyti „normai“, kuris visada bus „kitas“: neprisitaikantis, atstumtas, nuvertintas, nesuprastas, kitoks. Fantazijus – juokdarys, iš kurio minčių galima ir juoktis, bet kurios įstringa, „nusėda“ galvose. Fantazijus – tai kažkas, kas neegzistuoja, tam tikra fikcija, kuri sujudina nusistovėjusius, užpelkėjusius gyvenimus. „Fantazijus“ – susitikimo šventė, kai tiesiog gera būti kartu, kalbėti, filosofuoti.
Spektaklio metu scenoje naudojami tabako gaminiai.
Režisierė – Gabrielė Tuminaitė
Scenografai – Marija Olšauskaitė ir Jurgis Paškevičius
Kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė
Kompozitorius – Jonas Narbutas
Muzikos aranžuotojas – Giedrius Puskunigis
Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas
Choreografas – Raidas Petrauskas
Dramaturgė – Živilė Mičiulytė
Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė
Vaidina:
BAVARIJOS KARALIUS – Arvydas Dapšys
MANTUJOS PRINCAS – Daumantas Ciunis, Marius Čižauskas
MARINONIS, jo adjutantas – Tomas Stirna
RIUTENAS, karaliaus sekretorius – Tomas Kliukas
FANTAZIJUS – Martynas Nedzinskas, Tomas Rinkūnas
SPARKAS – Mantas Vaitiekūnas
FACIJUS – Jokūbas Bareikis
ELZBIETA, Bavarijos karaliaus dukra – Miglė Polikevičiūtė, Agnė Šataitė
ELZBIETOS GUVERNANTĖ – Rasa Jakučionytė
PREMJERA 2017 m. balandžio 12, 13 d.
I dalies spektaklis (trukmė 1 val. 30 min.)
Scenografai – Marija Olšauskaitė ir Jurgis Paškevičius
Kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė
Kompozitorius – Jonas Narbutas
Muzikos aranžuotojas – Giedrius Puskunigis
Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas
Choreografas – Raidas Petrauskas
Dramaturgė – Živilė Mičiulytė
Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė
Vaidina:
BAVARIJOS KARALIUS – Arvydas Dapšys
MANTUJOS PRINCAS – Daumantas Ciunis, Marius Čižauskas
MARINONIS, jo adjutantas – Tomas Stirna
RIUTENAS, karaliaus sekretorius – Tomas Kliukas
FANTAZIJUS – Martynas Nedzinskas, Tomas Rinkūnas
SPARKAS – Mantas Vaitiekūnas
FACIJUS – Jokūbas Bareikis
ELZBIETA, Bavarijos karaliaus dukra – Miglė Polikevičiūtė, Agnė Šataitė
ELZBIETOS GUVERNANTĖ – Rasa Jakučionytė
PREMJERA 2017 m. balandžio 12, 13 d.
I dalies spektaklis (trukmė 1 val. 30 min.)
Renginiai
Paieška nedavė rezultatų